Nuotolinio mokymosi metu mokiniams buvo skirta užduotis parašyti pasakėčią tema „Baimės akys plačios“. Štai kaip 4b klasės mokiniai atskleidė savo kūrybinius gabumus, kuriuos demonstravo rašydami pasakėčias kompiuteri
4b klasė Joris Daminauskas.
Baimės akys plačios
Kartą gyveno berniukas vardu Petriukas. Jis jautėsi gana vienišas, nes neturėjo draugų. O neturėjo jų todėl, kad manė esantis negražus, nes buvo gana stambus, o reklamoje ir žurnaluose skaitė, kad labai svarbu kaip tu atrodai ir storuliai niekam nepatinka. Petriukas labiausiai bijojo, kad draugams nepatiks ir visi iš jo tyčiosis, tad su niekuo net nesistengdavo užmegzti pokalbio — sėdėjo vienas ir tylus.
Vieną kartą Petriukas pamatė, kaip mergaitė kieme išsigando mažo balto kačiuko. Ėmė bėgti ir rėkti kaip paklaikus. Petriukas taip nustebo, kad pamiršęs savo baimes, pasivijo tą mergaitę ir paklausė, kas nutiko. Ši paaiškino, kad sykį jai yra įdrėskęs piktas katinas ir jai labai skaudėjo, ir nuo šiol ji nenori turėt jokių reikalų su katinais. Tačiau po valandelės Petriukas buvo jau įtikinęs mergaitę paglostyti kačiuką ir su juo pažaisti. Jiems buvo be galo smagu. Kačiukas džiaugėsi žmonių dėmesiu, mergaitė – nugalėta baime ir atrastais net dviem naujais draugais, o Petriukas buvo pats laimingiausias, nes suprato labai klydęs, kad svarbiausia yra ne išvaizda. Svarbiausia – gera širdis!
Baimės akys plačios!
4b klasė Karina Goj
Kiškis šokinėjo miške. Staiga, pamatė vilką. Kiškis kuo greičiau bėgo, bet pamatė ežį ir pasakė:
– Bėgam! Bėgam!
– Kodėl?- paklausė ežys.
– Aš mačiau vilką!
– Nebijok, tas vilkas draugiškas ir nori susirasti daugiau draugų. Eime!
Kiškis nerimavo, kad vilkas juos suvalgys. Vilkas atrodė baisus, bet buvo labai malonus ir jie visi susidraugavo.
4b Elena Pečiulytė
Nuotolinis mokymasis
Mergaitė buvo įpratusi prie savo kasdienybės. Kiekvieną rytą atsikeldavo anksti, papusryčiaudavo ir keliaudavo į mokyklą. Mokytoja mokydavo, kaip atlikti matematinius uždavinius, taisyklingai užrašyti sakinius, dainuoti daineles.
Ir staiga mieste dėl plintančio viruso buvo nuspręsta laikinai uždaryti mokyklas, ir duotas nurodymas moksleiviams mokytis nuotoliniu būdu.
Mergaitė baisiai išsigando. Kas dabar bus? Kas tas nuotolinis mokymasis? Nerimavo ir pergyveno visą savaitgalį. Ar mane kažkur išveš toli toli, uždarys ir lieps viską daryti pačiai be jokios pagalbos?
O pirmadienį viskas paaiškėjo. Mergaitė gavo užduotis elektroniniu paštu, mokymosi programą iš tų pačių vadovėlių ir pratybų, prie kurių buvo pripratusi. Bet kada galėjo paskambinti mokytojai ir paprašyti pagalbos ar paklausti mamos patarimo. Ji mokėsi savo pačios namuose prie savo mylimo stalo ir mėgstamo kompiuterio. Pasirodo, nieko baisaus.
Baimės akys plačios, kai nežinai, kas laukia – pagalvojo ji.