Įsibėgėjęs „Kūrybinių partnerysčių“ projektas smagiai peršoko į antrą pusę. Veiklų- tik spėk suktis! Ir viskas todėl, kad turime naujus bičiulius- Tadą ir Vytautą, kuriančius praktikus. Pirmoji pažintis praėjo sklandžiai, jei ir buvo nerimo, tai jį užgožė vaikiškas smalsumas. Tačiau dabar diena mokykloje prasideda klausimu: „ O Tadas ir Vytautas ateis?“. Ką mes veikiame per pamokas, kodėl antrokai taip laukia naujųjų savo bičiulių?

 

Mija: „ Veikla, kurią mes dirbame, yra labai įvairi.“

Silvija: „ Įdomu dėl to, kad mūsų pamokas paverčia ypatingomis.“

Matas: „ Man patiko rašyti apie „super galią“, kurti istorijas apie daiktus, kurie buvo lauke.“

Gustė: „… žaidžiame pastabumo žaidimus.“

Emilija: „…išmokau sutelkti dėmesį.“

Rūta: „…žaisdami ko nors išmokstame, mokomės kurti. Galime pareikšti savo nuomonę, mokomės įsijausti, nebijoti kameros“.

Skomantas: „Tadas su Vytautu išmokė filmuoti.“

Dominykas: „Mes padarysim filmą.“

Skaistė: „Norėčiau, kad mūsų sukurtas filmas patektų į televizorių.“

Tadas: „ Turbūt visiems linksma.“

Evaldas: „ Aš nustebintas, man norisi vis daugiau ir daugiau.“

Povilas: „Jeigu jie dažniau ateitų, mes daugiau mokytumėmės ir būtume protingesni.“

Laura: „ Kai ateina Tadas ir Vytautas iš „ Kūrybinių partnerysčių“ lyg pasižadina protas ir širdis pašoka iš džiaugsmo.“

Taigi supratote, kad kuriame filmą, kurio autoriais ir veikėjais yra mūsų mokyklos 2 b klasės mokiniai.

Laukite tęsinio! Netrukus pranešime, kaip mums sekasi ir pakviesime į filmo premjerą!

 

Mokytoja Jurga ir 2 b klasės mokiniai

Devyniuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose rugsėjo 26 d. vykusi „Kūrybinių partnerysčių“ projekte dalyvaujančių moksleivių subėgtuvė atkreipė visuomenės dėmesį į kūrybišką mokymąsi ir antrus metus nacionaliniu mastu vykdomą „Kūrybinių partnerysčių” projektą. Naujuosius mokslo metus „Kūrybinės partnerystės“ pradeda apimdamos dvigubai daugiau mokyklų nei pernai, be to šiemet pirmą kartą Lietuvoje pradedama įgyvendinti nauja kūrybiško mokymosi – „Pokyčių mokyklų“ programa.

„Jau šį penktadienį skelbsime atrankos į naują „Kūrybinių partnerysčių“ projekto „Pokyčių mokyklų“ programą rezultatus. Tęsti bendradarbiavimą su kūrėjais ir įgyvendinti visą mokyklos bendruomenę apimančius projektus šiemet pakviesime 30 mokyklų iš 43 praėjusiais mokslo metais vykdžiusių „Tyrinėjančių mokyklų“ programą. Norime pasidžiaugti, kad šiemet prie mūsų prisijungė dar 50 naujų „Tyrinėjančių mokyklų“, kurios netrukus pradės planuoti kūrybiško mokymosi projektus. Todėl reikšminga, kad žinia apie įsibėgėjančius pokyčius mokyklose pasklido po visą Lietuvą iš devynių regioninių centrų“, – sakė „Kūrybinių partnerysčių“ projekto vadovė Lietuvoje Milda Laužikaitė.

Paskutinį rugsėjo trečiadienį, 15 valandą Europos aikštėje Vilniuje, Laisvės alėjoje Kaune, Herkaus Manto gatvėje, prie paminklo vieningai Lietuvai Klaipėdoje, Jono Basanavičiaus aikštėje Marijampolėje, Utenio aikštėje Utenoje, Knypavos Rinkos aikštė Kėdainiuose, miesto centre Kelmėje ir Vytauto Didžiojo gatvėje Pakruojyje bei Nepriklausomybės aikštėje Lazdijuose „Kūrybinių partnerysčių“ projekte dalyvaujančių mokyklų moksleiviai praeivių dėmesį patraukė atlikdami pratimą, kurį savo pamokų metu dažnai naudoja „Kūrybinių partnerysčių“ kūrybos agentai, kuriantys praktikai, mokytojai ir patys vaikai. Sustoję ratu, iš pradžių jie trynė delnais, mokėsi susikaupti ir vėliau stengėsi suploti rankomis visi vienu metu.

Be to, vaikai ir suaugę fotografavosi bei čia pat dalijosi nuotraukomis internete. Iš skirtinguose Lietuvos regionuose vykusios subėgtuvės į internetą įkelta daugiau kaip 100 rinktinių nuotraukų. Kai kurie moksleiviai fotografavosi patys, savo atsineštais foto aparatais ar mobiliaisiais telefonais. Subėgtuvės akimirkas fiksavo ir profesionalūs fotografai, filmavo žiniasklaida.

Kiekvienoje nuotraukoje matyti miestus reprezentuojančios erdvės ir specialios „Kūrybinių partnerysčių“ atvirutės. Jose pavaizduotas grafinis kodas išmaniesiems įrenginiams – nuoroda į atnaujintą „Kūrybinių partnerysčių“ svetainę internete.

„Pirmieji „Kūrybinių partnerysčių“ metai parodė, koks svarbus mums bendruomeniškumas, asmeninė iniciatyva, bendradarbiavimas – tai ir norime paskleisti viešose miestų erdvėse. Ir kartu parodyti visuomenei, kaip palčiai ir aktyviai kūrybiškas mokymasis įgauna pagreitį bei pakviesti domėtis mūsų naujienomis interneto svetainėje: www.kurybinespartnerystes.lt, nes „Kūrybinių partnerysčių“ mokytojai ir kūrėjai dega noru pasidalinti savo atradimais ir įgyta patirtimi“,- sakė „Kūrybinių partnerysčių” projekto Komunikacijos grupės vadovė Dalia Balčiūnė, drauge dėkodama Kauno „Vėtrungės“ pradinės mokyklos, Pasvalio rajono Ustukių, Lazdijų rajono Kučiūnų ir Panevėžio „Nevėžio” pagrindinių mokyklų, kartu Vilkaviškio rajono Virbalio, Klaipėdos Vydūno vidurinių mokyklų, taip pat Utenos Krašuonos progimnazijos, bei Vilniaus Salomėjos Nėries ir Kražių gimnazijų moksleiviams bei kuruojantiems mokytojams ir Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Marijamopolės, Utenos, Kėdainių, Kelmės, Pakruojo bei Lazdijų regionų kuratoriams, miestų savivaldybėms ir visiems palaikiusiems ar palaikantiesiems kūrybiško mokymosi idėją.

Nuotraukas iš subėgtuvės galite rasti “Kūrybinių partnerysčių” puslapyje socialiniame tinkle facebook.com adresu:

http://www.facebook.com/pages/K%C5%ABrybin%C4%97s-partneryst%C4%97s/329808303713047

Apie „Kūrybines partnerystes“ „Kūrybinių partnerysčių” programa Lietuvoje įgyvendinama pirmą kartą sėkmingos to paties pavadinimo programos, veikiančios Jungtinėje Karalystėje, pagrindu. 2011–2014 metais programoje dalyvaus daugiau kaip 4000 mokinių iš 100 Lietuvos mokyklų. Projektas vykdomas Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva, iš dalies remiamas Europos socialinio fondo. Projektą „Kūrybinės partnerystės“ įgyvendina Ugdymo plėtotės centras.

„Kūrybinės partnerystės“ Vilniaus regione 2011-2012 m. Lietuvos edukologijos universitetas, kaip projekto partneris, kuravo šešias Vilniaus regiono „Tyrinėjančių mokyklų 2011“ švietimo įstaigas: Vilniaus licėjus, Vilniaus S. Nėries gimnazija, Vilniaus raj. Pagirių gimnazija, Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų gimnazija, Vilniaus Petro Vileišio progimnazija, Vilniaus „Pelėdos“ pradinė mokykla. Kūrybiškumo ugdymo programoje dalyvavo 138 mokiniai. „Kūrybinių partnerysčių“ projektą kuruojantys mokytojai tobulino kūrybiško darbo gebėjimus ir skatino keisti mokyklos bendruomenės požiūrį į kūrybiškumą, kultūrą bei partnerystės teikiamas galimybes.

„Flashmob“ moksleivių subėgtuvėje dalyvavo Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos mokiniai, kuruojantis mokytojas Donatas Kriukas.

Daugiau informacijos: www.kurybinespartnerystes.lt

Antrus mokslo metus Lietuvoje vykdomas kūrybiško mokymosi projektas „Kūrybinės partnerystės“ skelbia naujos – „Pokyčių mokyklų“ programos pradžią. 30 – tyje Lietuvos mokyklų bus įgyvendinami plačią mokyklos bendruomenę įtraukiantys projektai, kuriais siekiama ugdyti vaikų kūrybiškumą, skatinti mokyklų ir kūrėjų bendradarbiavimą.

„Prasidėjusi „Pokyčių mokyklų“ programa žymi naują „Kūrybinių partnerysčių“ projekto etapą. Pernai mažesnėse grupėse ar klasėse projekte dalyvaujantys moksleiviai, mokytojai ir kūrėjai tyrinėjo savo mokymosi aplinką, išdrįso išlaisvinti kūrybiškumą ir visus įtraukti į bendrą veiklą. Šiemet startuojanti „Pokyčių mokyklų“ programa siūlys mokykloms nuosekliai peržiūrėti, kaip vyksta mokymasis ir bandyti kurti kūrybingumą skatinančią mokyklą“, – sakė „Kūrybinių partnerysčių“ projekto vadovė Lietuvoje Milda Laužikaitė.

Pasak vadovės, pirmosios „Pokyčių mokyklos“ šiais mokslo metais atrinktos iš 40 paraiškas pateikusių, pernai „Tyrinėjančių mokyklų“ programą įgyvendinusių, mokyklų. Besimokydami drauge su kuriančiais praktikais – įvairių mokslo, meno ir kūrybos sričių specialistais – vaikai ir mokytojai įsitraukė į kūrybiškas veiklas, įgijo daugiau tolerancijos ir lankstumo, išmoko išklausyti ir pasisakyti, daugelis įsivedė savitas tradicijas, kurių laikosi iki šiol. Galime pasakyti, kad nėra kūrybiškos pamokos recepto, kūrybiškumas reiškia kur kas daugiau – tai tarsi pasiruošimas veikti ir siekti tikslo netikėtais, kūrybiškais būdais, lygiomis teisėmis bendradarbiaujant visiems – ir mokiniams, ir mokytojams, ir mokyklos vadovams.

„Pokyčių mokyklų“ programa yra žymiai platesnė savo apimtimi už ligi šiol vykdytus „Tyrinėjančių mokyklų“ projektus. Naujoje programoje mokyklos nuspręs, ar vykdyti vieną didžiulį kūrybiško mokymosi projektą, įtraukiantį 50- 100 moksleivių, integruojantį keletą dalykų arba vienu metu įgyvendinti 2- 3 mažesnius kūrybiško mokymosi projektus su skirtingomis klasėmis ir siekiant skirtingų tikslų.

„Pokyčių mokyklų“ programa skiriasi nuo „Tyrinėjančių mokyklų“ programos ne tik savo apimtimi, bet ir siekių gilumu. Mokyklos bus skatinamos dar giliau pažvelgti į savo kasdienybę iš kūrybiškumo perspektyvos ir atsakingai įsivertinti savo veiklą pagal Kūrybiškos mokyklos raidos modelį. Svarbu, kad postūmis pokyčiams prasidėtų nuo pasiryžimo iš esmės peržiūrėti tai, kaip mokykloje vyksta mokymasis.“, – papildė „Kūrybinių partnerysčių“ projekto Mokyklų grupės vadovė Audronė Margenytė.

Pokyčių mokyklos Vilniaus regione

‚Mums džiugu, kad „Tyrinėjančių mokyklų“ programoje dalyvavusios Vilniaus regiono mokyklos pasiekė puikių rezultatų, nori tęsti pradėtus darbus – tapti „Pokyčių mokykla,“- džiaugėsi „Kūrybinių partnerysčių“ projekto Vilniaus regione kuratorės Alicija Romeiko ir Danguolė Bylaitė-Šalavėjienė. Įgyvendinant kūrybiško mokymosi programą „Pokyčių mokykla“, Lietuvos edukologijos universitetas kuruos šias Vilniaus regiono mokyklas: Vilniaus licėjus, Vilniaus „Pelėdos“ pradinė mokykla, Vilniaus Petro Vileišio progimnazija, Vilniaus rajono Pagirių gimnazija, Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija.

Dalia Balčiūnė „Kūrybinių partnerysčių” komunikacijos vadovė

E-paštas: dalia@kurybinespartnerystes.lt Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam’o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai

Tel.: 85 2045495 Mob.: 8 685 78829

www.kurybinespartnerystes.lt

Kokie pokyčiai Lietuvos mokyklų laukia naujaisiais metais? Metų pradžia leidžia apžvelgti „Kūrybinių partnerysčių“ projekto patirtį bei įkvėpti ryžto, pasitinkant naujaisiais metais laukiančius iššūkius.

„Vienas esminių dalykų, probleminių mazgų, su kuo dirbame, yra iššūkis sukurti tokią mokymosi aplinką, kurioje mokytis ir tobulėti galėtų visi. Šiuo metu vyraujanti tradicinė mokymo sistema įtraukia tik kai kuriuos, o „Kūrybinės partnerystės“ sukuria kitokį ugdymo procesą, kuris suteikia galimybių mokytis ir tobulėti visiems – moksleiviams, mokytojams ir kūrėjams. Mokymąsi suvokiame kaip galimybes tobulėti ir nuolat peržengi savo ribas. Tai yra labai galingas žmogaus motyvacijos veiksnys. Kaip pažadinti tą troškimą, „įdarbinti“ siekį tobulėti mokyklos aplinkoje – tai svarbiausi šiandienos iššūkiai“, – sako „Kūrybinių partnerysčių“ projekto vadovė Lietuvoje Milda Laužikaitė.

Pasak vadovės, šiais metais daugiau dėmesio bus skiriama supratimo apie kūrybiškumą gilinimui, projekte dalyvaujančių mokytojų profesinių kompetencijų tobulinimui, bus pasitelkiama daugiau skirtingų sričių ekspertų, atliekami išsamūs moksliniai tyrimai. Vilniaus regione „Pokyčių mokyklų 2012-2013“ projektų tyrinėjimo sritys– mokymas ir mokymasis, darbuotojų tobulėjimas ir mokymasis, mokyklos aplinka kaip kūrybiško mokymosi šaltinis. „Pokyčių mokyklose 2012-2013“ dalyvauja 5 Vilniaus miesto ir rajono mokyklos, tai Vilniaus licėjus, Vilniaus S. Nėries gimnazija, Vilniaus raj. Pagirių gimnazija, Vilniaus Petro Vileišio progimnazija, Vilniaus „Pelėdos“ pradinė mokykla. Iš viso Vilniaus regione „Kūrybinės partnerystės“ pasieks 484 mokinius, 67 mokytojus, 15 kuriančių praktikų, 19 klasių. 2012-2013 m. m. Vilniaus regione „Tyrinėjančiose mokyklose 2012-2013“ dalyvauja 7 mokyklos, tai Vilniaus Sofijos Kovalevskajos vidurinė mokykla, Vilniaus Barboros Radvilaitės pagrindinė mokykla, Baltosios Vokės „Šilo“ vidurinė mokykla, Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazija, Vilniaus „Vilnios“ pagrindinė mokykla, Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinė mokykla, Vilniaus r. „Aušros“ gimnazija. Iš viso „Tyrinėjančiose mokyklose 2012-2013“ dalyvauja 147 mokiniai, 36 mokytojai, 11 klasių, 7 kuriantys praktikai.

Tyrimai atskleis ugdymo(si) inovacijas ir pokyčius

„Jau sausio mėnesį tikimės atlikti visuomenės nuomonės tyrimą ir sužinoti, kaip Lietuvos žmonės supranta, kas yra kūrybiškumas, ir ką jis reiškia šiuolaikiniam žmogui. Be to, 2013 metais pradedami dar trys taikomieji tyrimai, padėsiantys atskleisti „Kūrybinių partnerysčių“ modeliu pagrįsto ugdymo(si) poveikį mokiniams, mokytojams, mokyklos bendruomenei bei kūrėjams, dirbantiems mokyklose. Artėjant 2013-2014 mokslo metams, tikimės pateikti pirmuosius tyrimų rezultatus“, – priduria „Kūrybinių partnerysčių“ projekto Tyrimų grupės vadovė, socialinių mokslų daktarė Jelena Šalaj. Dr. J. Šalaj sako, kad ugdymo(si) naujovės, kurias skatina „Kūrybinių partnerysčių“ programa, paremtos kertinių kūrybiško mastymo principų taikymu: išlaisvinta vaizduote, žadinamu smalsumu, įpročiu paverčiamais atkaklumu ir nuoseklia praktika bei ugdomais bendradarbiavimo gebėjimais.

Mokytis padeda kūrėjai

„Kūrybinių partnerysčių“ kūrybos agentai šiuo metu jau baigia planuoti projektines veiklas 30-tyje visos mokyklos bendruomenę įtraukiančių „Pokyčių mokyklų“ bei 50-tyje pernai prie projekto prisijungusiose ir savo mokymosi aplinką moksleivių grupėse ar klasėse analizuojančiose „Tyrinėjančiose mokyklose“. Šiuo metu į „Kūrybinių partnerysčių“ mokyklas jau ateina pirmieji iš daugiau kaip šimto kuriančių praktikų – įvairių meno, mokslo, kultūros bei kitų kūrybinių sričių profesionalai. Drauge su moksleiviais, mokytojais bei kūrybos agentais, į bendrąjį ugdymą jie įtrauks kūrybines veiklas ir stebės, kokius pokyčius moksleivių mokymesi, elgesyje ir bendravime lemia išlaisvintas kūrybiškumas ir bendradarbiavimas.

„Šiais mokslo metais į bendrąjį ugdymą daugiausiai įsitrauks teatralai, architektai, interjero dizaineriai bei grafikai. Įdomu tai, kad praėjusiais metais populiariausia buvusi kūrybos šaka – kino menas – dabar atsidūrė ketvirtoje vietoje“, – vardija „Kūrybinių partnerysčių“ projekto Lietuvoje Kūrėjų grupės vadovė Agnė Biliūnaitė.

Šį pavasarį ne tik vyks unikali projektinė veikla „Kūrybinių partnerysčių“ mokyklose, bet ir bus skelbiama trečia nacionalinė atranka naujoms mokykloms į „Tyrinėjančių mokyklų“ programą. Tuo pačiu metu paaiškės, kurios mokyklos tęs projektinę veiklą, tapdamos „Pokyčių mokyklomis“.

Mokykloms suteikiama galimybė įsivertinti ir keistis

„Šiais mokslo metais pradėjome įgyvendinti dar vieną ambicingą uždavinį – parengėme mokyklų įsivertinimo schemą pagal Kūrybiškos mokyklos raidos modelį. Įsivertindama savo veiklą pagal šį modelį, mokykla gali įsivardyti svarbiausias savo veiklos sritis, kurios padėtų jai tapti kūrybiškesne. Vertinamas vadovavimas, ugdymo programų kūrimas ir įgyvendinimas, mokymas bei mokymasis, darbuotojų mokymasis ir tobulėjimas, mokyklos aplinka bei ištekliai. Toks įsivertinimas padeda mokykloms numatyti, kokie kūrybiško mokymosi projektai padėtų siekti pokyčių“, – sako „Kūrybinių partnerysčių“ projekto Lietuvoje Mokyklų grupės vadovė Audronė Margenytė.

Pasak A. Margenytės, Kūrybiškos mokyklos raidos modelis (KMRM) papildo Lietuvos mokyklų naudojamą įsivertinimo metodiką kūrybiškumo aspektais. Vadovė sako, kad įsivertinimas pagal KMRM taip pat bus mokyklų kartojamas pasibaigus kūrybiško mokymosi projektams mokslo metų gale ir užtikrins, kad kūrybiško mokymosi veiklos rezultatai būtų nukreipti į ilgalaikius, tvarius pokyčius.

Apžvelgdama praėjusių metų patirtį ir ateities planus, „Kūrybinių partnerysčių“ projekto vadovė Lietuvoje M. Laužikaitė kolegoms, švietimiečiams ir visiems projekto dalyviams linki atkaklių ieškojimų bei įkvepiančių atradimų.

„Pelėdos“ pradinė mokykla jau antrus metus dalyvauja projekte „Kūrybinės partnerystės“ ir kartu su kūrėjais (mokslininkais ir menininkais) mokosi, tobulėja ir žinoma – kuria. Šiemet didžioji dalis mokykloje vykusių užsiėmimų buvo skirta pasaulio pažinimui ir ekologijai. Eksperimentavome, tyrėme, skaičiavome, lipdėme, statėme ir dar labai daug ką darėme, o ką padarėme – parodysime baigiamajame „Pelėdos“ pradinės mokyklos renginyje – konferencijoje, kur bus daug įdomių pranešimų, kūrybinių dirbtuvėlių, parodėlių.

 

PROGRAMA

Pagrindiniai pranešimai. Mokyklos aktų salė: 8.00 – 11.00 8.00

– Mokyklos direktoriaus Roberto Pampiko sveikinimo žodis.

8.05 – Mokyklos direktoriaus pavaduotojos Jurgos Sizovienės sveikinimo žodis.

8.10 – „Kūrybinių partnerysčių“ atstovės Kornelijos Česonytės sveikinimo žodis.

8.15 – Pranešimai apie gyvūnus:

• „Pasakojimas apie varles“. 2a klasės mokiniai: Laura, Emilija, Barbora, Darius, Danielius.
• „Gyvūnai kelyje“. 2b klasės mokiniai: Ugnė, Emilė, Silvija, Patricija, Monika, Evelina.
• „ Gyvūnai šalia mūsų“. 2c klasės mokiniai: Paulina, Kornelija, Kamilė, Ieva.
• „Beglobiai gyvūnai ir jų pėdsakai“. 3b klasės mokiniai: Mija, Gabija, Skomantas, Benas, Amilė, Danielius.

 

8.45 – Pranešimai apie gamtos tausojimą:

• „Kaip taisyklingai leisti sulą“.2a klasės mokiniai: Aistė, Darija,Kamilė, Andrius, Roberta.
• „Nedeginkime žolės“.2b klasės mokiniai: Kasparas, Saulė, Ieva, Viktorija, Dominykas.
• „ Taupyk popierių – saugok mišką“. 2c klasės mokiniai: Liepa, Kamilė Č., Jaunius, Dominykas, Adriana S., Adriana M., Kamilė M., Inga, Gediminas.
• „ Saugomos rūšys ir teritorijos“: 3b klasės mokiniai: Silvija, Gustė, Laura, Augustė K., Augustė T.

 

8.45- 9.00 – PERTRAUKA

 

9.00 – Pranešimai apie aplinkos apsaugą ir ekologinę kultūrą:

• „Dviratininkų mokykla“.2a klasės mokiniai: Ernestas, Simas, Dovydas, Ieva, Karina.
• „Pasaulio vanduo“. 2b klasės mokiniai: Ainaras, Airidas, Odilija, Smiltė, Matas.
• „Vartok atsakingai“. 2b klasės mokiniai: Dominyka, Kajus, Pijus, Tomas, Iveta.
• „ Atliekų antrinis panaudojimas“. 2c klasės mokiniai: Almantas, Domantas, Rusnė, Adrian.
• „ Vandens užteršimo nafta pavojai“. 2c klasės mokiniai: Laurynas, Emilija, Aistis, Dominykas, Mykolas.
• „ Energijos taupymas ir klimato kaita“. 3b klasės mokiniai: Rūta, Evaldas,Dominykas, Danila, Vilma, Tadas.

 

9.40- 10.00 – Kiti pranešimai

• „Gyvybė kitose planetose“. 2b klasės mokiniai: Žilvinas, Domas, Nikita, Arnoldas.
• „Ar išdygs kaštonas ant palangės?“ 2c klasės mokiniai: Almantas, Dominykas.
• „Sveika gyvensena“. 3b klasės mokiniai: Norvilė, Matas, Povilas, Emilija, Mantas, Skaistė.
• „Kokį vandenį mes geriame?“ 3b klasės mokinės: Rūta, Augustė K.

 

Kūrybinės dirbtuvėlės.

Mokyklos sporto salė: 10.00-11.00

• Pėdsekystė (gipsinių žvėrių pėdsakų atspaudų gamyba) (2a klasė)
• Vandens tyrimas (nitratų, sulfitų, pH, vandens kietumo tyrimai) (3b klasė)
• Medžiagų kitimas (cheminiai bandymai) (kūrybos praktikas A.Gaidamavičius)
• Nitratų tyrimas daržovėse, vaisiuose ( 2b klasė)
• Antrinių žaliavų panaudojimas (2c klasė)

 

Instaliacijos, užsiėmimai lauke: 11.00-12.00

Diskusijos lauke: 12.00 – 12.45

 

Dalyviai: 2a, 2b, 2c, 3b klasių mokiniai ir jų mokytojos: Gita Kriščiūnienė, Erika Langvinienė, Alma Tunaitytė, Jurga Sizovienė.

Kuriantys praktikai: Andrejus Gaidamavičius, Elena Sakalauskaitė

Kūrybos agentė Kornelija Česonytė

Viso 97 Lietuvos mokyklos 2013 – 2014 mokslo metais dalyvaus „Kūrybinių partnerysčių“ projekte. Trečiaisiais projekto įgyvendinimo metais „Kūrybinės partnerystės“ išsiplečia į tris kūrybiško mokymosi programas. “Kūrybinių partnerysčių” programa Lietuvoje įgyvendinama pirmą kartą sėkmingos to paties pavadinimo programos, veikiančios Jungtinėje Karalystėje, pagrindu. 2011-2014 metais programoje dalyvaus daugiau kaip 4000 mokinių iš 100 Lietuvos mokyklų. Projektas vykdomas Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva, iš dalies remiamas Europos socialinio fondo. Projektą “Kūrybinės partnerystės” įgyvendina Ugdymo plėtotės centras.

7 „Tyrinėjančių mokyklų“ ir 7 „Pokyčių mokyklų“ programose Vilniaus regione 2013 -2014 m. m. dalyvaujančias mokyklas kuruos Lietuvos edukologijos universitetas.

Pirmus metus projekte dalyvaujančios mokyklos, „Tyrinėjančių mokyklų“ programoje tyrinės savo mokymosi aplinką, ieškos, kaip mokinius sudominti ir paskatinti mokytis, bendradarbiauti, imtis atsakomybės ir iniciatyvos. Integruotos, kūrybiškos pamokos drauge su kūrėjais vyks nedidelėse moksleivių grupėse ar klasėse.

Antrus ir trečius metus tęsiančios kūrybiško mokymosi projektus mokyklos šiemet dalyvauja dviejose programose – „Pokyčių mokyklų“, kuri vienija apie šimtą moksleivių bei mokytojų ir naujojoje – „Tyrinėjančių mokyklų kubu“ (TM3) programoje, apimančioje vieną klasę ar grupę moksleivių. Abiems šioms programoms būdinga tai, kad projekto metu mokyklos pritaiko „Kūrybinių partnerysčių“ sukurtą ir įdiegtą įsivertinimo metodiką – Kūrybinės mokyklos raidos modelį bei įsteigia mokytojų klubus.

Naujojoje „Tyrinėjančių mokyklų kubu“ programoje šiais mokslo metais dalyvauja 15 mokyklų, o „Pokyčių mokyklų“ programoje projektinę veiklą tęsia 37 mokymosi įstaigos.

Skubam pasidžiaugti – mūsų mokykla jau trečią kartą buvo atrinkta į Kūrybinių partnerysčių projekto „Pokyčių mokykla“ programą. Kaip ir praėjusiais metais, mes ir vėl tyrinėsime, ieškosime bei kursime. Programoje dalyvaus apie 70 mokinių iš 3b, 3c ir 4b klasių. Kartu su mokslo, meno, kūrybos sričių specialistais įgyvendinsime kūrybiško mokymo(si) projektus. Kūrybingumas minta netikėtomis ir įkvepiančiomis patirtimis. Šias patirtis vaikai įgyja ne tik žiūrėdami į vadovėlius ir sėdėdami suole, o ir keliaujant, sulaukiant svečių klasėje, eksperimentuojant, kuriant ir kt.

Gera mokslo metų pradžia – pusė darbo!

3b klasės mokytoja Erika Langvinienė

Per užsiėmimus su mokiniais ir mokytojais griūva formalus bendravimas, nuslūgsta įtampa, visi atsipalaiduoja“, – sako aktorius Darius Petkevičius, antrus metus dalyvaujantis mokykloms skirtame projekte „Kūrybinės partnerystės“. Nuo vasario pradžios jis ir kino, teatro, dizaino, architektūros, dailės, mados, kitų sričių kūrėjai 97-ose Lietuvos mokyklose pritaikys kūrybiško mokymosi metodus.

„Režisierius, dailininkus ir kitus kūrybos profesionalus mes vadiname kuriančiais praktikais. Jie mokyklose atlieka kūrybiškumo ambasadoriaus vaidmenį. Pavyzdžiui, kartu su vaikais kurdamas spektaklį, režisierius padeda turtinti jų žodyną, o geologas, atliekant vaikams specialius judėjimo pratimus, parodo, kaip formuojasi kalnai. Kūrybos praktikai parodo, kaip galima kūrybiškai naudoti pamokos laiką, klasės ir mokyklos erdves, kokiais būdais įmanoma skatinti vaikų mokymasi, domėjimasi”, – sako M. Laužikaitė, „Kūrybinių partnerysčių“ vadovė.

Antrus metus “Kūrybinių partnerysčių” programoje dalyvaujantis aktorius D. Petkevičius pasakoja, kad bendravimas su žmonėmis yra jo, kaip aktoriaus, duona, o darbas mokyklose jam suteikia progą susitikti su skirtingais žmonėmis – tiek amžiumi, tiek charakteriu.

“Kūrybinių partnerysčių” projekte dalyvauja ir drabužių dizainerė Jolanta Rimkutė. Anot jos, šis projektas jai leidžia pamatyti, kokia karta auga, ko ir kaip vaikai mokosi, su kokiais sunkumais susiduria.

Per dvejus metus kurianti praktikė įgyvendino ne vieną projektą. Pavyzdžiui, mokykloje, kuri turėjo daug laisvos erdvės, kūrė tylos zoną, į pamoką įvedė tylos ritualą. Šiais metais Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinėje mokykloje Jurbarko rajone su mokytojais ir mokiniais kurs alternatyvias erdves, kuriose galės vykti netradicinės pamokos.

Antrus metus savo kūrybiniais gebėjimais mokyklose dalinasi ir interjero dizaineris Dovas Serapinas. Jis projektuoja ir su mokiniais bei mokytojais kuria įvairias poilsio, informacijos erdves. Praktikas teigia, kad dažnai prireikia ir jo ne tik kaip dizaino atstovo žinių. Pavyzdžiui, vienoje mokykloje jis taikė “šalto dušo” principą.

Na, o mūsų mokykloje šiemet dirba:

• Režisierius Tomas Smulkis (kūrybos agentas)
• Režisierius Andrius Blaževičius (kuriantis praktikas)
• Muzikologė Aušra Zabielienė (kurianti praktikė)
• Filosofė Lina Valantiejūtė (kurianti praktikė)

Kuriami animaciniai serialai, steigiamos reklamos agentūros, per šokį mokomasi chemijos formulių, piešiniais perteikiamas eilėraščio turinys. Tokie netradiciniai mokymosi metodai šiuo metu taikomi beveik 100 Lietuvos mokyklų, kurios dalyvauja programoje “Kūrybinės partnerystės”. Įvairias mokslo disciplinas – biologiją, matematiką, lietuvių kalbą, ekonomiką – jungiantys projektai nepaiso įprastinės pamokos normų ir plečia jos ribas. Mokyklų bendruomenės ir kūrėjai – aktoriai, žurnalistai, architektai, kino režisieriai, dizaineriai, drauge kuria ir įgyvendina kūrybiško mokymosi projektus.

Pasak Mildos Laužikaitės, trečius metus vykstančios programos “Kūrybinės partnerystės” vadovės, projektai išjudina nusistovėjusius mokymosi procesus ir siūlo kūrybiškai išnaudoti tiek pamokos laiką, tiek klasės ir mokyklos erdves.

“Mokiniai, mokytojai ir kūrėjai drąsiai eksperimentuoja, kuria, dalinasi patirtimi ir tokiu būdu mokosi. Pavyzdžiui, kartoja istorijos žinias per šokio judesius ar sprendžia fizikos užduotis kurdami filmą. Projektai unikalūs tuo, jog į procesą įtraukiamos kelios mokslo disciplinos. Tokiu būdu siekiama, kad vaikai daugiau sužinotų, savarankiškai mąstytų, nuolat bendradarbiautų, įgytų daugiau praktinės patirties. Visi jų potyriai vėliau aptariami, nes svarbiausia, kad vaikai gerai jaustųsi mokykloje, mokymasis jiems būtų prasmingas ir įdomus užsiėmimas”, – sako M. Laužikaitė.

2013 – 2014 m. m. Lietuvos edukologijos universitetas kuruoja 14-a Vilniaus regiono mokyklų, dalyvaujančių „Kūrybinių partnerysčių“ projekte. Regiono kuratorė Danguolė Bylaitė- Šalavėjienė džiaugiasi, kad kūrybiško mokymosi projektai moksleiviams suteikia daugiau galimybių pažinti save ir tyrinėti artimiausią aplinką, atrasti kūrybos šaltinius ir skleistis kaip asmenybėms.

„Pokyčių mokyklų“ programoje dalyvaujančios Vilniaus Juventos gimnazijos mokytoja Lilija Jankeliūnienė pastebi, kad kūrybiško mokymosi veiklos didžiausią prasmę įgyja, kai mokinys įgalinamas mokyti kitą mokinį – savo bendraklasį ar bendraamžį, kai ugdymo patalpa tampa rūbu, kuris keičiasi drauge su mokiniais, kai klasė tampa nuolatine pojūčių, išgyvenimų, vertybių ugdymo vieta, kai suteikiame mokiniams daugybę progų ugdyti savo gebėjimus ir talentus, tiek meninius, tiek praktiškuosius.

Pasak Neringos Šakinienės, projekte dalyvaujančios Lentvario M. Šimelionio gimnazijos mokytojos, „Kūrybinių partnerysčių“ projektas padėjo mokykloje įsikurti „kūrybiško mokymo(si)“ mokytojų klubui, mokykloje kuriasi besimokančių mokytojų bendruomenė. „Visi, tiek mokiniai, tiek mokytojai mokomės refleksijos. Ratas bei darbas grupėse tampa įpročiu, o ne staigmena. Mokomės būti vieni su kitais“, – sako N. Šakinienė.

„Tyrinėjančių mokyklų“ programoje dalyvaujančios Vilniaus r. Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazijos mokytojai mano, kad „Kūrybinių partnerysčių“ projektas nuolat įkvepia, skatina keistis, stebina. „Kiekviena sesija tarsi naujai išmokta pamoka, su savo istorija, kompozicija, instrumentais, savita aplinka, tapusi nuolat kintančiu naratyvu mokiniams ir mums, mokytojams. Išmokome neskirstyti darbų į 2 skirtingas dalis, nes papildyti vienas kitą gali tik dirbdamas išvien, drauge“.

Jau trečius metus projekte dalyvaujančio Vilniaus licėjaus mokytoja Jolita Milaknienė dalinasi: „Šiais metais Vilniaus licėjuje ieškome būdų, kaip sukurti akademiškumo ir kūrybiškumo derme pagrįstą mokymo(si) aplinką, kaip (su)gebėti būti kartu bei kurti procese. Kūrybiško mokymosi veiklų specifika atvers mokiniams ir mokytojams buvimo nežinomybėje potencialą ir prasmę. Kūrybos praktikės Rugilės Žadeikytės žodžiais tariant, projekto esminis „įrankis“ yra gebėjimas pritaikyti specifines žinias atpažįstant loginį, emocinį ar vizualinį ryšį tarp, atrodytų, skirtingų fenomenų.“

Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos mokytojos Gražinos Gudonienės manymu, eksperimentinė pamokos – spektaklio idėja, įgyvendinama mokyklos kūrybiško mokymosi projekte, pasiteisina. Tai – bandymai sujungti medžiagas, istorijos, biologijos, technologijų, muzikos, lietuvių kalbos žinias, ir sukurti vientisą vaizdą, kuris atskleistų pasirinktą temą“.

Apie kūrybiško mokymosi projektą „Didysis atradimas – tai aš“ Vilniaus Sofijos Kovalevskajos vidurinės mokyklos kuruojanti mokytoja pasakoja: „Projekte dirbančios kūrybos praktikės –fotografė, psichologė – šokio terapijos specialistė ir intermedialistė – per užsiėmimus padeda mokiniams atrasti save ir, aišku, savo draugus iš naujo. Projekto buvimas apskritai yra ne tik nauja, bet ir labai reikalinga veikla“.

Gražina Rudienė, Vilniaus r. Pagirių gimnazijos mokytoja pažymi, kad mokyklos kūrybiško mokymosi projektas „Erdvė keistis 2“ skatina keisti pamokų formatą, erdvę, užsiėmimų trukmę. „Kūrybiško mokymosi projektas padeda moksleiviams naujai atrasti „sunkius“ dalykus“, – pažymi Jūratė Garnienė, Širvintų raj. Gelvonų vidurinės mokyklos mokytoja.

Mokyklos kūrybiško mokymosi projektas „Renesanso žinių tarnyba“ labai įkvepia moksleivius domėtis Renesanso laikų vilniečių gyvenimu, su užsidegimu rinkti įdomią medžiagą savo laidai“, – pasakoja Vilniaus Centro vidurinės mokyklos mokytoja Violeta Lauciuvienė.

Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos kūrybiško mokymosi projekte ,,Kaip kontekstas keičia tekstą?“ mokiniai mokosi neįprastais būdais: bendrauja be žodžių, kalba deformuotoje klasėje, nagrinėja autentiškus tekstus. Mokytoja Žydrė Garlienė džiaugiasi, kad mokiniai vis dažniau išdrįsta pareikšti savo nuomonę viešai ir apginti ją. „Stengiamės kiekvieną pamoką paversti savotišku spektakliu, kur mokinių kalbėjimas, nors ir rimtomis temomis, yra panašus į teatrą ar žaidimą“, – sako mokytoja.

„Interaktyvūs pratimai pamokose nuteikia mokinius kūrybinei veiklai. Naujas prezentacijos metodas ,,pecha-kucha“ išmokė, kaip svarbu sukoncentravus mintis per trumpą laiką išsakyti savo nuomonę“, – pastebi Šalčininkų r. Dieveniškių ,,Ryto“ vidurinės mokyklos mokytoja Regina Ratkevičienė.

Vilniaus „Pelėdos“ pradinėje mokykloje įgyvendinamas kūrybiško mokymosi projektas „Slaptas miestas: Pelėdžiuko kelionės“ – tai animacinis istorinis serialas. „Pažinti savo gimtąjį miestą vaikai mokosi kurdami filmuką. Scenarijus, scenografijos, įgarsinimas – viską kuria patys! Šiais metais ieškome naujų būdų, formų, kaip „kitaip“ galima mokytis pasaulio pažinimą“, – sako mokytoja Erika Langvinienė.

Vilniaus Barboros Radvilaitės pagrindinės mokyklos projektas „Pokšt pasaulis“ į veiklą įtraukia 1–4 ir 7-ų klasių moksleivius. „Ketvirtokai mokėsi pažinti medžiagas, jų pokyčius: augino kristalus, žirnius, aiškinosi vandens savybes, kaip, raukšlėjantis sluoksniams, susidaro kalnai. Iš pasigaminto sluoksnių modelio kūrė „marmuro“ plokštes ir naudojo jas mozaikai“, – pasakoja mokytojas Redas Kononenko.

Šiuo metu įvairiose Lietuvos mokyklose vykstančiuose „Kūrybinės partnerystės“ projektuose mokiniai mokosi kaligrafijos, gilinasi į ekologišką gyvenimo būdą, kuria įvairias instaliacijas koridoriuose, domisi savo miestelio ir šeimos istorijomis bei legendomis, susipažįsta su šiuolaikine amatininkyste.

Per trejus metus „Kūrybinių partnerysčių“ programoje jau dalyvavo apie 9 tūkstančiai Lietuvos moksleivių – nuo pirmokų iki dvyliktokų.

Projektą „Kūrybinės partnerystės“ inicijavo Švietimo ir mokslo ministerija, iš dalies remia Europos socialinis fondas, projektą įgyvendina Ugdymo plėtotės centras ir projekto partneriai.

Daugiau informacijos:

Marius Giedraitis

„Kūrybinės partnerystės“ komunikacijos koordinatorius

El. paštas: media@kurybinespartnerystes.lt Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam’o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai

Mob. tel.: 8 686 24975

www.kurybinespartnerystes.lt

„Iš konferencijos išsinešiau kūrybiško mokymo(si) idėjų banką, kurį sėkmingai atidarysiu reikiamu metu ateityje“. Tokie Vilniaus licėjaus mokytojos Jolitos Milaknienės žodžiai palydėjo gegužės 20 dieną Kalvelių „Aušros“ gimnazijoje vykusią kūrybiško mokymo(si) konferenciją, kurioje Vilniaus regiono mokyklos pristatė šiais metais „Kūrybinių partnerysčių“ projekte įgyvendintas veiklas.

Danguolė Bylaitė-Šalavėjienė, projekto kuratorė Vilniaus regione, teigė, kad kūrybiškas mokymas ir mokymasis tapo visus konferencijos dalyvius – mokinius, mokytojus, tėvėlius – vienijančia jėga.

„Kūrybiniai mokyklų projektai įtikino, kokia stebinanti, spontaniška ir paslaptinga yra kūrybiškumo prigimtis. Ji reiškiasi įvairiausiais rakursais, įgyja skirtingų krypčių ir išvysto skirtingą pagreitį“, – sako D. Bylaitė-Šalavėjienė.

Animacinių ir dokumentinių filmų kūrimas, žinių tarnybos steigimas, fotografijų parodos atidarymas, futbolo naktis – tai tik dalis veiklų, kurias šiais metais vykdė 9 Vilniaus regiono mokyklos. Apie pasiruošimą projektams, kruopštų jų įgyvendinimą ir kūrybišką mokymąsi pasakojo mokyklų mokiniai.

Kalvelių „Aušros“ gimnazijos atstovai dalinosi įspūdžiais apie projektą, kurio metu kūrė futbolo klubą, sveikatingumo skatinimo kampaniją ir baigiamąją futbolo naktį mokykloje. Vykdydami projektus kartu su mokytojais, tėveliais ir kuriančiais praktikais – žurnalistu Andriumi Guginiu, vaizduojamojo meno atstovu Daliumi Kederiu ir dizaineriu Mindaugu Jaku – mokiniai gilino biologijos, chemijos, lietuvių ir anglų kalbos, geografijos, kūno kultūros ir kitų mokymosi dalykų žinias.

Kaip sužinoti apie daugiakultūrį renesanso laikų Vilnių per kūrybiškai integruotas pamokas? Šie klausimai buvo svarbūs Vilniaus Centro vidurinėje mokykloje vykdomo projekto dalyviams. Jie įsteigė Renesanso žinių tarnybą ir sukūrė reportažą „Renesanso žinios“, kurį konferencijoje ir pristatė.

Žydrė Garlienė, Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos mokytoja, sako, kad mokyklų komandų pristatymai puikiai atskleidė tiesą, kad mokymas ir mokymasis gali būti labai kūrybiškas. „Svarbiausia, kad mokiniai suprato, jog projektų metu jie ne tik žaidė, bet ir mokėsi“, – teigia Ž. Garlienė.

Jos kuruojami mokiniai konferencijoje pristatė projektą „Kaip kontekstas keičia tekstą?“. Gimnazistai dalinosi patirtimi, kurią įgyjo integruotų lietuvių ir rusų kalbos bei istorijos pamokų metu. Projekto metu jie mokėsi viešojo kalbėjimo subtilybių, mokėsi drąsiai reikšti mintis, sugebėti jas apginti, išdrįsti argumentuoti savo nuomonę.

Užmegzti kontaktą su ateities kartomis ryžosi Vilniaus licėjaus moksleiviai, vykdę projektą „Utopinė komunikacija – sugebėjimas būti kartu, mokyti(s) bei kurti procese“. Jo metu devintokai mokėsi, kaip galima žinutę perduoti vaizdu, garsu ir kvapu, kokia yra komunikacijos reikšmė? Aiškinosi, kaip galima suderinti kūrybiškumą ir akademiškumą, mokslą ir kūrybą?

Mažieji Vilniaus „Pelėdos“ pradinės mokyklos moksleiviai ir kūrybos agentas, režisierius Tomas Smulkis konferencijos dalyviams parodė tris animacinio filmo „Slaptas miestas: Pelėdžiuko kelionės“ dalis. Šis filmas – tai projekto, kurio metu 3-4 klasių mokiniai mokėsi pažinti Vilniaus istoriją, gilino lietuvių, matematikos ir dailės žinias, rezultatas.

Kūrybinius ieškojimus filme „Langas į Dieveniškes“ pristatė Šalčininkų rajono Dieveniškių „Ryto“ vidurinės gimnazijos mokiniai, projektą „Didysis atradimas – tai Aš“ – Vilniaus Sofijos Kovalevskajos vidurinės mokyklos atstovai.

Apie fotografijos subtilybes, senus juostinius fotoaparatus ir mokykloje surengtą fotografijos parodą pasakojo Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazijos mokiniai. Jų projektas vadinosi „1192 metrai Liepų alėjos“, jo metu jie gilino chemijos matematikos, lietuvių kalbos žinias ir visa tai darė „per fotoaparato objektyvą“.

Konferenciją koordinavo kūrybiško mokymosi Vilniaus regione kuratoriai – Lietuvos edukologijos universiteto Profesinių kompetencijų tobulinimo institutas. Konferencijos nuotraukų galerija: http://www.media.leu.lt/thumbnails.php?album=542